Tag Archives: ramybė

CXCIII laiškas. Žinau, kiek kainuoja ramybė

Ramybė kainuoja visai nedaug. Tik truputį susikaupimo, šiek tiek noro ir… jokio mobilaus telefono, kompiuterio, televizoriaus ar dar kokio nors “technikos stebuklo“.

Dar, priklausomai nuo skonio, pomėgio, įpročio ar aplinkybės – kakavos puoduką, taurę vyno, taurę karšto vyno, šokolado gabaliuką, mėtų arbatos, makaronų su “Bolonijos“ padažu, geros muzikos, rudens.

Arba tiesiog, gebėjimo išgirsti tylaus tylaus naktinio šnabždėjimo lietaus…

2 Komentaras

Filed under laiškai sau

CLXXIV laiškas. Kakava

Ir štai, šiltai įsitaisiau, pasidariau karštos kakavos, įsijungiau muziką ir…
Ir kaip kakavai pavyksta sudėlioti mano mintis į reikalingas vietas?

Parašykite komentarą

Filed under laiškai sau

CXLIII laiškas. Muilo burbulai

Stoviu balkone. Saulė spigina į akis. Pučiu muilo burbulus. Jie skrenda. Ramu.

Vasara atėjo.

Valgau daug ledų. Klausausi Groove Armada, Fools Garden, Happyendless ir MBWTEYP.

Šilta taip.

Gyvenimas yra gražus.

Pakylėtai prieš rytdienos egzaminą,

thony

Parašykite komentarą

Filed under laiškai sau

CIII laiškas. Neturiningas savaitgalis

Jei kas manęs paklaus, ką veikiau savaitgalį, atsakysiu – nieko.

Užtat prieš savaitgalį buvo tikrai smagu! Nuėjau į mokyklą. Antrą kartą per pastarąsias dvi savaites. Taip keista ten eiti praėjus be pusantro šimto dienų pusantrų metų po baigimo. Sienos savos, mokytojai (dauguma) savi. Mokiniai – nebepažįstu (tik kelis). Bet vis tiek jaučiu sentimentų tai vietai. Kai kas labai džiaugiasi savo aukštojo mokslo įstaigom ir mokyklos nė nenori prisiminti, o aš visad mielai prisimenu “tuos laikus“. Ne ne, šitie nėra blogesni, jie kitokie – su naujom ir dar stipresnėm patirtim, bet “anie“ irgi kelia šiltus prisiminimus. Galbūt todėl, kad man ten buvo sudarytos idealios sąlygos tiek mokytis, tiek užsiimti tuo, kas man patiko. Bet apie tai nenoriu plėstis.

O buvo šimtadienis. Toks, viduramžiško stiliaus. Ir toks, tikrai smagus labai gražus puikus. Atėjęs į mokyklą visą vakarą šypsojausi, renginys buvo puikiai sudėliotas ir be galo įdomus.

Na o savaitgalį naršiau po interneto platybes, ieškojau kompiuterio (visokių radau, bet vis noriu MacBook’o). Susitvarkiau gyvenamąją vietą. Pamačiau filmą “Tristanas ir Izolda“ ir viskas.

Nors, kita vertus, bandžiau susipažinti su Berlynu. Rasti jame pigų, bet padorų viešbutį, suprasti koks transportas kur važiuoja ir t.t. Sunkiai gaunasi, užima daug laiko, bet reikia.

tiek skubiai prieš miegą,

thony

Komentarų: 1

Filed under laiškai sau

XCVI laiškas. Graži diena

Graži diena. Tokia gaivi, šviesi. Vėsus oras, kutenantis skruostus ir suteikiantis šiek tiek daugiau rausvumo nei įprastai. Taip ramu. Niekur neskubu. Apie nieką nesigalvoja. Šypsena pati užlipa ant ir pakelia lūpų kampučius.

Gražus vakaras. Saulius atsiuntė savo naujausią dainą. Vėl šypsausi. Darbų nepadarytų kaupiasi, bet man ramu. Padarysiu juos rytoj, palauks (net ir tie, patys skubiausieji). Nes šiandien aš esu kažkur. Ne čia.

Gal artėja pavasaris?

thony

Komentarų: 1

Filed under laiškai sau

LXXIII laiškas. Gyvenu gerai

Labas skaitytojau,

Bijau prisišnekėti, kad paskui nebūtų atvirkščia reakcija, bet… gyvenu gerai. Jau beveik savaitė taip (rytoj ryte bus lygiai). Aišku, gal įdomiau būtų skaityti kaip ką nors iškrėčiau ar pri(si)dirbau, bet ne

Kodėl taip atsitiko? Nežinau, kažkas manyje perjungė kanalą arba įveisė kokį gerumo virusą, o gal tiesiog suvalgiau labai daug mandarinų?

Žinot, kai būna krizė krizelė, kai niekas negali tau padėti, o pasaulis aplink rodos nepalankus viskam, ką darai, galvoji: “Va čia ir dabar… sustoti? Nieko nenoriu, niekas nepavyksta. *ūdas.“ O tada ateina kitas momentas, kai atsiranda spalvos. Tai šį kartą buvo panašiai, tik kiek kitaip.

Pasidarė itin ramu. Viduje. Supratau, kad aplink mane yra mane mylinčių žmonių. Kad yra draugų ir bičiulių. Aišku, yra ir priešų. Supratau, kad viskas, ką galiu padaryti, galiu daryti geriau. Supratau, kad teigiamos emocijos pakylėja, o neigiamos grimzdo žemyn. Kad negaliu sustoti, o turiu judėti. Siekti. Ko? Šiuo metu ieškau. Bet esu ramus, nes žinau, kad rasiu.

Mielas skaitytojau, tikiuosi, kad bent kiek pasiėmei mano nuotaikos sau. Džiaukis kiekviena diena! Juk pasaulį spalvomis dažome patys! :))

thony

p.s. kažkaip labai teigiamas įrašas. lyg į kokią “gėrio draugiją“ įstojus. nesu jokioje, tikrai! gal čia kalėdos artėja? reikės laišką parašyti kai kam :))

Komentarų: 1

Filed under laiškai sau