Tag Archives: kliedesiai

CXCVII laiškas. Pasaka apie mitą ir tiesą

Sugalvojo kūrėjas užauginti mitą. Ne tam, kad kažką užaugintų – juk jau užaugino didelius protus ir gražius kūnus (dvi priešybes, vieną identišką kitai). Augindamas juos auklėjo taip, kad žavėtųsi vieni kitais – protai kūnais, o kūnai protais, tačiau niekada nesusijungtų į vieną.
Gražūs kūnai kiauras dienas negalėjo suvokti, kodėl protai tokie dideli ir kasdien vis didėja, o protai vis stebėjosi, kokie gražūs tie kūnai, kaskart į juos žiūrint tampantys dar gražesniais. Taip ir buvo dvi priešybės kūrėjo sukurtos, kol vieną dieną pamatė jis, kad kūnai pradeda išsigimti, o protai pradeda kvailėti, kitaip netilptų vieni šalia kitų.
Tuomet sugalvojo klausimus ir atsakymus. Kaip paspirtį protui toliau augti išdalino klausimus, o kūnams davė atsakymus, kaip priemones daryti dalykus ir tobulėti. Taip protai pradėjo svarstyti, kūnai – daryti dalykus, kad parodytų jiems atsakymus (nes paaiškinti negalėjo).
Tačiau tik kūrėjas žinojo vieną tiesą, kurios nei protai nei kūnai jokiais būdais neturi žinoti, kitaip, apjungę savo pajėgas pradės kurti vietoj jo. Todėl sugalvojo užauginti mitą. Jo ir auginti nereikėjo. Pasėjo kūrėjas mitą, kurį didūs protai augino, o kūnai apipindavo juo visus padarytus dalykus, rodydami atsakymą į protų klausimą.
Mitas augo ir dauginosi, vis labiau apipindamas skirtingus dalykus, slėpdamas tiesą nuo didelių protų ir gražių kūnų. Jie patys visa tai augino, taip toldami nuo tiesos, nors manė, jog prie jos artėja.
Šioje pasakoje nėra jausmų. Protai mano, kad apie juos klausti neprotinga, o kūnai nežino, kaip jausmus padaryti dalyku ir parodyti protams.

Parašykite komentarą

Filed under laiškai sau

CLXXXV laiškas. Gyvenimas keičia(si)

Kartais imu ir susimąstau. Apie laiką, gyvenimą, žmones, santykius, orą, jausmus, savo požiūrius, vertybes, norus, siekius… Būna kaip niekad asmeninių filosofijos seansų vakarais arba rytais :)

Bet gyvenimas iš tikrųjų keičiasi. Einant laikui, jis keičia žmones, aplinką, požiūrius. Štai ir šiandien išbraukiau dalį savo gyvenimo planų, kitus pataisiau.

Einantis laikas keičia mūsų suvokimą. Buvo tarpas, kai visiškai netoleravau Colos, McDonalds’o ir čipsų bulvių traškučių. Jau keli metai karts nuo karto šie brudai patenka į mano skrandį. Pamenu, vienuolikos – penkiolikos buvau labai taupus. Dabar nebesuseku savo asmeninių finansų (pinigai kažkaip ištirpsta). Bet čia materialūs dalykai – nelabai svarbūs (tikriausiai).

Sakoma, gyvenimas užgrūdina. Bet ar tas užgrūdinimas visada teisingas? Kaip žinoti, kada gyvenimas pasisuka neteisinga linkme?

Juk su laiku naivumo lieka vis mažiau, atvirumas irgi atsargiai ir rūpestingai atmatuojamas, gebėjimas džiaugtis smulkmenom po truputį blėsta, bendravimas su žmonėmis atšąla bei tampa tiesmukas ir konkretus, protas bando viską pamatuoti, praktinis požiūris – aukščiau visko, iš optimisto tampama realistu, nors iš tikrųjų pesimistu.

Šiąnakt matuoju vertybes skersai ir išilgai.

Ir bėgu sapnuoti spalvotų sapnų :)

Thony

Parašykite komentarą

Filed under laiškai sau

CLXXXI laiškas. Apie šiltus vakarus ir nejaukius rytus

Šilti dabar vakarai. Tvankūs. Mieliau veikiausiai tokiais vakarais sėdėčiau ant suoliuko miesto centre ir pūsčiau muilo burbulus šiek tiek apsvaigęs nuo vyno. Esu namie. Keistai pradėjo judėti laikas. Daug kas keisto gyvenime, bet lakas tikriausiai keisčiausias.

Atmetus reliatyvumo teorijas, jis vis vien yra paslaptingiausias ir nesuvokiamiausias matas. Štai ir dabar, esu keistai apdujęs nuo minčių ir tvankaus miestietiško oro.

Jau ne pirmą kartą, dabar mane vėl apėmė tas jausmas. Toks labai sunkiai nusakomas labai didelio nerimo, laukimo, o gal nuojautos keistai juntamas krūtinėje jausmas. Tai nebe pirmas kartas, kai per pastarąjį mėnesį taip nutinka, ir kol kas neradau atsakymo, kodėl. Tikiuosi, kad esu pakeliui.

Grįžau prie kūrybos. Paskaičiau šiek tiek senos. Brandžiau. Vis dėlto augu – kaip ir kiekvienas: mintimis, protu, jausmais, potyriais. Pasidalinsiu, manau, kūriniais. Kai bus laikas – dabar dar ne.

Žinau, kad ryte vėl nenorėsiu keltis. Nors labai noriu tai padaryti kuo anksčiau. Kiekvieną vakarą noriu ir kiekvieną rytą esu pasiruošęs atiduoti viską, kad tik nereiktų keltis iš (nuo) čiužinio (miegu ne ant lovos). Jau ruošiuosi ryte vėl įkalbinėti kūną kėlimuisi.

Beje, esu suplanavęs keletą įrašų. Jie tikrai atsiras. Anksčiau ar vėliau.

kažkur laike,

thony

Komentarų: 1

Filed under laiškai sau

CLXXX laiškas. Nieko man nežadėk

Nežadėk man. Neduok man įžado, kol netiki manim. Aš pats nemėgstu žadėt, ir raginu kitus nežadėti man nieko. Nes žinau, kaip nejauku neišpildžius pažado. Todėl ir stengiuos nežadėt – ir kitus raginu. Tikriausiai netikiu pažadais, o ir įsipareigojimų dalijimas nevilioja.

Kaip su taisykle niekada – pasakai ir įvyksta, su pažadu – žadi ir neįvykdai.

Kai kuriems žmonėms pažadas yra vertybė. Visada įsimena ir jautriai reaguoja į pažadus. Aš ne. Nors pažadai man svarbu. Galbūt jie manęs nežeidžia, o kitus taip. Kiekviena pagalvota ir išsakyta mintis – lieka įrašyta laike, erdvėje. Pažadai irgi lieka, o kas lieka iš jų, jei mes jais mėtomės?

Paskutiniu metu (kaip jau pastebėjai iš filosofijų aukščiau) dažnai galvoju apie pažadus ir negaliu įminti jų mįslės. Kiek daug reikšmės suteikiame žodžiui, pasakytam po “pažadu“, o juk žadėti tai tas pats kas kalbėti (“žad+ė+ti“ = “žod+is“, duoti žodį – žadėti, kalbėti – sakyti žodį), tik reikšmę mums įprasta įprasminti, taip išmokė aplinka.

Nežadėk man, bus lengviau išpildyti nepažadą (Berta, perfrazavau tave:) ). Apskritai, laikas gyventi lengviau. Bet nelengvabūdiškai.

Taigi, įtraukiu žodį “pažadu“ į retų žodžių sąrašą.

thony

2 Komentaras

Filed under laiškai sau

CLXXVI laiškas. Kuldynkšt keberiokšt

Keberiokšt asocijuojasi su kažkokiu nuvirtimu, kritimu, pokšt naudojamas kažkokiam sprogimui ar šūviui ištikti.

O su kuo jums asocijuotųsi šie ištiktukai:

1) bunkšt-hopt

2) kuldynkšt

3) hopt-chrekšt

laukiu nuomonių :))

10 Komentaras

Filed under laiškai sau

CLIX laiškas. Dvi frazės iš nakties paistalų per Skype

(Apie mėnulį ir moteris) “Panašu, kad mėnulio fazių poveikis moters organizmui kartu ir emocijoms daro itin sunkiai suvokiamą, vyrų tarpe pastebimą poveikį … perdėta emociškai nestabiliai keista būsena ir t.t. … [nors] tiesą sakant iš vargingos mano patirties galiu konstatuoti tik tą faktą, kad vienareikšmiško atsakymo į amziną vyrus ir netgi kai kurias moteris kankinantį klausimą “ko nori moterys?“ deja nėra, todėl kad kiekviena moteris, kaip žinia, be to kaip ir kiekvienas vyras ar vaikas (moterų, vyrų ir vaikų kirpykla / drabužių parduotuvė…) yra individualus asmuo su savitu pasaulio suvokimu bei savitais troškimais“

***

(Apie gyvenimo pirkimą-pardavimą) “… Šiaip klausiu, rinka tyrinėju, galvoju gal verslą įkurti – “gyvenimo parduotuvė“. Tik galvoju internetinį geriau daryti verslą ar gyvą? … “LifeDeal. It’s all live, because it’s life“ … Darysiu gyvai.“

***

Thony

4 Komentaras

Filed under laiškai sau

CXXXVI laiškas. Lyg drugeliai

Kutena.

Noriu ją pamatyt. Noriu būti šalia.

Tik taip blogai iš visų pusių jaučiuosi. Negaliu. Aš sugebėsiu. Aš atsiprašau.

Visų atsiprašau. Duokite man vieną minutę susiprasti. Aš tuoj.

thony

4 Komentaras

Filed under laiškai sau