CXCI laiškas. Apie nuolatinį pokyčio jausmą

O būna užpuola pokyčio jausmas. Tas jauduliukas krūtinėje, tas begalinis tikėjimas, kad viskas išsispręs, bus gerai.

Tampi be galo kruopštus, planuotas. Skaičiuoji kiekvieną parą, minutę. Dėlioji laiką, kad išgautum maksimumą naudos.

Darai sprendimus ir veiksmus, manydamas, kad ateityje tai pravers. Apdairiai apgalvoji, ką kada sakysi ir ar verta daryti vieną ar kitą veiksmą.

Turi planų pakeisti Savo pasaulį, kurti jį. Girdi ir jauti viską aplinkui ir daug galvoji. Jausmai atsijungia, tampi tiesiog priklausomas nuo to, kaip informacijos srautą išanalizuos smegenys.

Esi pasiruošęs padaryti begalę darbų ir juos darai susidėliojęs pagal prioritetą. Turi noro keistis, keisti. Ieškai būdų tobulėti, augti. Padarai sprendimą, dėl to, kaip tai darysi ir randi tam priežastis.

Ir pradžiai ieškai pokyčio ne tam, ką darai. Ieškai pokyčio tame, ką darai.

Žadu praplėsti mintį, bet reikia Tavo pagalbos. Kada ir kaip Tu supranti, kad laikas pokyčiams?

thony

CXC laiškas. Apie karus

Pradėsiu nuo ne į temą. Kuo toliau tuo sunkiau su tais romėniškais skaičiais. Priėjus kokios dešimties pabaigą galvoju, kaip čia kitą pradėti ir t.t. Tai dabar net nežinau, ar 190 iš tikrųjų yra XCC? :)  upd. pasirodo, CXC :))

Labiau į temą. Nežinau, ar čia tikėti, o gal ir tikėti. Bus matyti, bet širdy nelaidojam.

Visai į temą. Man gražu žiūrėti reklamos karus. Ypač, kai tai susiję su telekomunikacijom, nes panašu, kad tik jie šiuo metu ir dar bekvėpuoja reklamos rinkoje.

Ir smagu žiūrėti, kaip labasui pasiūlius neribotus sms, kol pats jų neatsisakysi (o gal kol atsisakysi būtų geriau?), kiti siūlo papildyti sąskaitą ir džiaugtis tuo pačiu.

Vėliau ex pigiausias pigiausias, dabar gazuočiausias ežys prisimena seną gerą pigiausio pigiausio pamirštą triuką 10 ct už atsilieptą minutę (su tobuliausia man bent jau šiemet sukurta lietuviška reklama “mhm“), priverčia pildykui atgimti su 11 (!) ct.

Iš visa to “užauga“ extra su 20 ct ir kitais briedais.

Pliusas ežiui už gerą reklamą, minusas pildyk už nusibodusį serialą (bet pliusas už pastovumą), pliusas ekstrai už (gal) nišos (gal) radimą (šalia ežio ir pildyk), tik manau, kad ta niša užimta jau kiek privačių planų.

Toliau dar kiek apžalgos su tais karais. Ne vienas blogeris ir šiaip facebook’e jaučiama, kad dabar siekiama pervilioti. What means, siūlyk kuo pigiau.

Dėl bitės planų su daugiau tyliu, kadangi teledemoje už tą pačią sumą galima žymiai pigiau prasisukti. Omnitelio protingumo gidas studentams – gerai, tik pavadinimas mano subjektyvia nuomone yra š. Tele2 jau siūlo minutę už 6 ct.

Kas bus toliau?

O kol kas, kur pešasi keli laimi vartotojas. Bent formaliai. Nes realiai, vis daugiau išleidžiame telefono ryšiui…

CLXXXIX laiškas. Verybių nėra

Ilgai galvojau, kodėl negaliu sau įsivardinti vertybių, parašyti sąrašo, tiesiog pasakyti šitai man vertybė, o šitai – ne :)

Ir štai ėmė ir paaiškėjo – jų tiesiog nėra.

Yra ribos, principai, suvokimai. Bet vertybių nėra, tai tiesiog tuščias žodis.

štai taip

thony

CLXXXVIII laiškas. O jeigu

Sakyk,

o jeigu dingtų visas internetas? Imtų vieną dieną ir dingtų. Visas visas, lyg nebūtų niekad išrastas. Feisbukai, uanai, tviteriai ir džimeilai. Blogai, delfiai ir si-ėn-ėn’ai. Jutūbai, skaipai ir ebankai. Ebėjai ir galų galiausiai gūglai.

Prašau, sakyk,

ką veiktum tada?

Aš tikriausiai eilėraščius rašyčiau. Na, gal ir prozą dar.

thony

CLXXXVII laiškas. Apie norus (svajones, troškimus…)

šiandien parašiau savo veido knygoje: “Norai pildosi su sąlyga, kad iš tikrųjų nori. Troškimai – jei trokšti, svajonės – kai svajoji. Visvien tikrai aha!“

Nusprendžiau praplėsti (vis dėl to, ne viskas pasakyta apie norus šiame sakinyje.

Norai (šiuo žodžiu vadinkime ir svajones, troškimus ir kitus sinonimus – tebūnie tai bendras žodis) yra užprogramuoti išsipildyti. Logika paprasta: jeigu kažko iš tikrųjų norime – anksčiau ar vėliau gauname. Tas “anksčiau“ ar “vėliau“ priklauso nuo to, kaip stipriai norime ir kokias turime galimybes (labiau priklauso nuo stiprumo, nes kuo stipriau norime tuo mažiau svarbios ir mažiau įtakos turi aplinkybės).

Judėkime toliau, yra sakančių, jog norų išsipildymas yra visiškas atsitiktinumas. Ir čia prieštarauju (aišku atmesdamas nerealius ir visiškai nuo mūsų valios nepriklausančius norus, tokius kaip, “noriu, kad dabar nelytų“ arba “noriu laimėti milijoną“; aiškinu – pirmąjį pavyzdį pavadinkime foce majeure, antrąjį – tikimybių teorijos neišmanymu), gyvenimą (jeigu kam labiau patinka – likimą) kuriame patys. Ir tik nuo pačių mūsų priklauso, ar išsipildys norai ir kaip greitai tai įvyks.

Norai, jeigu iš tikrųjų jų norime, tikrai išsipildo – nes mes to pasiekiame.

kažkaip per aplinkui, bet gal net ir pačiam aišku,

thony

CLXXXVI laiškas. Kelia šypseną.

Jau gal šimtą kartų (kokius trisdešimt penkis tikrai) žiūrėjau, bet visvien kelia šypseną (rusų kalbos žinios būtinos) :)

CLXXXV laiškas. Gyvenimas keičia(si)

Kartais imu ir susimąstau. Apie laiką, gyvenimą, žmones, santykius, orą, jausmus, savo požiūrius, vertybes, norus, siekius… Būna kaip niekad asmeninių filosofijos seansų vakarais arba rytais :)

Bet gyvenimas iš tikrųjų keičiasi. Einant laikui, jis keičia žmones, aplinką, požiūrius. Štai ir šiandien išbraukiau dalį savo gyvenimo planų, kitus pataisiau.

Einantis laikas keičia mūsų suvokimą. Buvo tarpas, kai visiškai netoleravau Colos, McDonalds’o ir čipsų bulvių traškučių. Jau keli metai karts nuo karto šie brudai patenka į mano skrandį. Pamenu, vienuolikos – penkiolikos buvau labai taupus. Dabar nebesuseku savo asmeninių finansų (pinigai kažkaip ištirpsta). Bet čia materialūs dalykai – nelabai svarbūs (tikriausiai).

Sakoma, gyvenimas užgrūdina. Bet ar tas užgrūdinimas visada teisingas? Kaip žinoti, kada gyvenimas pasisuka neteisinga linkme?

Juk su laiku naivumo lieka vis mažiau, atvirumas irgi atsargiai ir rūpestingai atmatuojamas, gebėjimas džiaugtis smulkmenom po truputį blėsta, bendravimas su žmonėmis atšąla bei tampa tiesmukas ir konkretus, protas bando viską pamatuoti, praktinis požiūris – aukščiau visko, iš optimisto tampama realistu, nors iš tikrųjų pesimistu.

Šiąnakt matuoju vertybes skersai ir išilgai.

Ir bėgu sapnuoti spalvotų sapnų :)

Thony

CLXXXIV laiškas. Kaip augame

Daug priekaištų (kokių trijų ar keturių) sulaukiau, kad nerašau savo blogo. Praradau skaitytojus, kurie, sprendžiant iš statistikos pavargo čia lankytis ir išbraukė šias rašliavas iš tikrinamųjų sąrašo. Priežasčių, kodėl taip yra galima rasti daug, jų ir yra daug (vienos daugiau, kitos mažiau įtikinamos) :)

O kreipiantis į temą, kartais taip įdomu paskaityti tai, ką rašiau prieš metus ar jau net prieš dvejus (tiesą sakant su pertraukomis nuo pirmojo įrašo jau bus 2,5 m). Ir tai veikiausiai yra vienas iš argumentų grįžti ir toliau rašyti. Erdvė saugoti savo istoriją… Vieša erdvė. Todėl šiek tiek cenzūruota (ne šiek tiek) :)

Taip pat įdomu paskaityti savo senus kūrinius. Mintys jau kitokios, jausmai, pojūčiai, požiūriai, vertinimai, polėkiai ir daug kas keičiasi. Iš vienos pusės tai – augimas. Iš kitos… Apie tai artimiausiu laiku.

Thony

CLXXXIII laiškas. Kaip palyginti atostogas su neatostogom. FAQ

Q1. Šįryt atsikėliau 7 valandą ryto, nors vakar nuėjau gulti apie 2 valandą nakties. Atsikėliau be žadintuvo. Ar aš normalus?

A1. Veikiausiai Jums yra atostogos. Mūsų miego trukmė ir kėlimosi procedūros priklauso nuo daugelio veiksnių. Vienas iš jų – faktas, ar reikia eiti į darbą.

Q2. Šįryt žadintuvo “snooze“ mygtukas buvo paspaustas 10 kartų. Pastarąsias tris savaites to nebuvo.

A2. Sveikiname! Jums šįryt baigėsi atostogos.

Q3. Pamačiau, kokia betvarkė mano namuose! Taip pat padariau kelis atradimus: televizorių, orkaitę (kurioje galima išsikepti pyragą) bei katiną.

A3. Turime nuvilti, jūs realiame pasaulyje!

Q5. Veidrodyje pamačiau žmogų. Ar tai aš?

A5. Ne, tai Jūsų atvaizdas.

thony

p.s. man su humoro jausmu šiek tiek blogai šiandien, bet labai norėjau ką nors parašyti. Deja prirašiau nesąmonių :)

CLXXXII laiškas. Apie nerūpestingumą

O kartais, netikėtai pasidaro taip gera ir jauku. Taip vaikiškai. Nerūpestingai.

Daug ką gali padaryti mūsų vaizduotė, susimaišiusi su muzika, kvapais ir kitais pojūčiais.

Pasikartos dar ne kartą. Žinau,

thony