CXCV laiškas. Asmeninis vs. Viešas


Kaip ilgai galima rašyti asmeninį tinklaraštį? Kiek daug galima sakyti arba nesakyti viešai? Kiek galima keikti tvarkas, arba aprašyti asmeninius išgyvenimus? Ar iš viso galima apie tai kalbėti dabartinėje viešoje erdvėje?

Stengiuosi, kad mano laiškai sau (kartu ir skaitytojams) būtų pozityvūs. Tai vienas iš keliamų uždavinių (kad žinotum, skaitytojau, kiek kartų norėjau išsilieti čia:) ). Taip pat siekiu, kad laiškai būtų nuoširdūs ir įdomūs man skaityti po kiek laiko (kad atspindėtų dalelę manęs, mano suvokimo). Nors kartais (dažnai?) rašydavau šiaip sau, iš minčių srauto, tiesiog pakankamai beverčius paistalus.

Tačiau kiekvieną kartą rašydamas susiduriu su asmeniškumo karu su viešumu. Taip, nesu paskelbęs savo vardo ir pavardės, neva pasirašinėju slapyvardžiu. Tačiau argi šiais laikais labai sunku rasti, kas rašo?

Kiek gali būti tinklaraštis asmeniškas, jeigu jis rašomas viešumoje? 3%, 21%, 60%? Bene kiekvienas mūsų paliekame pėdsaką internete (facebook’ai, twitter’iai, groupsai ir galiausiai el.laiškai). Ir kiekvienas renkamės, kokią dalį savęs rodyti viešai.

Todėl ir klausiu, ar šiais laikais viešumas tiesiog neišvengiamas? Kiek savęs “paliekate“ viešumai?

Thony

4 Komentaras

Filed under laiškai sau

4 responses to “CXCV laiškas. Asmeninis vs. Viešas

  1. Lina

    Jei taves nera internete, taves nera visai. Manau, sitai visa ir pasako.

  2. Kai nusprendziau rasyti tinklasti atisakiau anonimiskumo. Jei jau ka nors parasei – uztai turi atsakyti. Jei ne – tuomet gausis kaip anoniminis skundas: galut tai tiesa, o gal tik bandymas kam nors prikiaulinti.

    Tiesa, anonimiskumo atsisakymas turi ir savo minusu: apie labai daug ka negali rasyti. Del to kad neiskaudint arimu zmoniu, arba banalios baimes, kad tavo visai issakytos mintys suzlugys gyvenima ar karjiera.

    • Daliau, sutinku. Mano motyvai, nepasirašinėti vardu ir pavarde paprasti – tinklaraštis pusiau asmeninis – mažai požiūrio į aplink vykstančius dalykus ir daug žodžių apie bendrus dalykus. Todėl, kaip ir nėra būtinybės atsakyti už savo žodžius :)
      bet net ir tokiu atveju, daug ko negali rašyti – internetas visvien turi tą savybę viską išsaugoti ir niekada negali žinoti, kaip tai paveiks Tavo (mano) gyvenimą…

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s