LXXV laiškas. Gerumo metas


Gerumo metas. Veikiausiai todėl, kad po truputį į širdį veržiasi tos šventės. Bet kodėl taip? Kodėl gerumas ir šventės praeina jau kitą dieną po tos datos?

O aš norėjau pakviesti visus pabūti angelu. Nors trumpam. Juk tiek nedaug reikia, kad nustebintum ar paragintum atsirasti šypsenai.

Padovanokit savo pieštą atviruką, įmeskite į pašto dėžutę gražius žodžius, užkiškite už automobilio lango lapą, ant kurio užrašyta: “ačiū už tavo šypseną“, nusiųskit draugui gražią dainą, būkit kūrybingi! Juk tiek nedaug reikia, kad kitas pasijaustų gerai. O ir jus gerumo jausmas lydės.

thony

upd: pvz. EžiukasVilniuje kalbina komposterius ir ne tik!

2 Komentaras

Filed under laiškai sau

2 responses to “LXXV laiškas. Gerumo metas

  1. Aš vakar kažką panašaus pajutau ir padovanojau eNyu Flickr Pro paskyrą, kurios jam labai reikėjo. :) Ir dar kam nors ką nors padovanosiu. Bet noriu netikėtai ir spontaniškai, kad žmonėms daugiau džiaugsmo būtų. Visiškai su tavimi sutinku – šventes kuriam patys!

  2. Atgalinis pranešimas: Idėja: perkskaityti senus įrašus

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s