Citatos:
“…visuomeniniai žaidimai, tokie kaip: turi užsidirbti pinigų, turi…”
“Dar ne taip seniai liūdėjau dėl gerb. S. Dariaus ir S. Girėno lemties, pinigėliui su jų atvaizdu praradus bet kokią vertę. Dabar ašarą braukiu vos prisiminęs „Pelėsiais ir kerpėm apaugus aukštai…“.”
“Taigi, jie [pinigai] nei kvepia, nei jie skanūs. Nei net švarūs ar geri. Na, ką aš žinau…”
Pradžia tokia. [...]
Kažkoks labai stebintis žmones pasijutau, kaip koks psichologas. Šį kartą apie žmonių žaidžiamus žaidimus.
Keista, kaip žmonės lengvai priima žaidimų taisykles. Tie visuomeniniai žaidimai, tokie kaip: turi užsidirbti pinigų, turi turėti internetą, keltis anksti ryte, atsiliepti, kai tau skambina, eiti į parduotuvę, važiuoti į Egiptą, vaidinti menegerį ar stoti į universitetą. Kitaip pažeisi žaidimo taisykles ir [...]
Mane įkvėpė keli mano perskaityti dalykai. Jau rašiau apie kitą žmogaus pusę. Ir viena iš jų yra kito žmogaus veiksmų atkartojimas. Taip atsiranda dažnai kartojami žodžiai, kalbėjimo ar net judėjimo manieros.
Todėl ir veikia žvaigždės. Žmonės tiesiog nori būti į juos panašūs, nes jos turi pinigų, mašiną, atostogas prabangiame viešbutyje, gražų veidą, kūną ar moterį/vyrą.
Bet ir, [...]
Nu, kiekvienas žmogus, panašu, kad turi dvi puses (na, kaip ir obuolys, kai jį padalini pusiau).
Viena pusė, tai ta, kuri yra išorėje (išvirkščioji). Ją mes matome, galime paliesti, pastumti, išgirsti, pamatyti, pabučiuoti, paglostyti, įdurti…
Kita - tokia, na… vidinė. Lyg ir pakankamai žinome, lyg ir išvirkščiosios būtų gana, bet ji yra. Apie ją daug sunkiau kalbėti. [...]
- Atsiprašau, pavėlavau. Teko šiek tiek užtrukti, be to dabar piko metas, kamščiai.
- Ne ne, ne kamščiuose esmė.
- Na taip, ne tik juose. Labai daug darbų ir, tiesą sakant visko nespėju, visur bėgte.
- Ne, ne darbuose bėda. Ir net ne jų kiekyje
- Nesupratau. Kame esmė?
- Prioritetuose. Aš nebuvau jūsų prioritetas. Su manimi jums neatrodė svarbu [...]
Užvakar (ar vakar?) parašiau įrašą apie juoką. O šiandien kilo klausimas man, ar moku pasijuokti iš savęs. Apskritai, ar mes mokame tai daryti? Juk neretai galime įsižeisti ar kaip minimum supykti kai kas nors mus “patrauka per dantį”. O juk mokėjimas pasijuokti iš savęs reiškia, kad moki matyti save iš šalies. Bet gi ne mažiau [...]
;)) šiandien turėjau interview su prancūzu žurnalistu. Buvau aš, Simutė ir jis. Įdomus žmogus. Kalbėjom angliškai. Gerai, kad jis ne iš tų prancūzų, kurie mano, kad moka tobulai anglų kalbą, bet kas antrą žodį terpia prancūzišką (pvz., Hello, my mappelle is…). Buvo ne taip. Bet užtat jis kartojo keletą žodžių, kurių reikšmės nežinojau (just a [...]
Nusprendžiau du dalykus savo gyvenime.
1) nemanau, kad būsiu geriausias savo pasiriktos specialybės, kurią studijuoju, specialistas;
2) nemanau, kad bakalauras, kurį gausiu mano gyvenime reikš “tą pradžią” (čia dar: arba magistras), kuri jau padarys mane “labai labai (sveiku, laimingu, gražiu, turtingu..)”
3) kam pergyventi dėl tokių menkniekių? Juk gyvenime yra daug žmonių pasiekusių to, ko norėjo ir [...]
Du. 2. du. II. DU.
dviese, jis ir ji.
du, aš ir tu.
ar būna taip, kad bėgi bėgi. paskui manai, kad nebegali. trūksta oro. tada galvoji, kad viskas. o tada atsitinka kažkas, kas vadinama antru kvėpavimu?
būvimas tam tikru laiku su tam tikrais žmonėmis tam tikroje vietoje sąlygoja ne tik vertybių atstatymą į vietas, bet ir antrą [...]
Kaip dažnai šiuolaikinis žmogau kalbi atvirai? Kiek dažnai tau tenka pajusti, kad žmogus, šnekantis tau, taip pat yra atviras. Už save garantuoti gali. Už kitą - ne.
Ar turi bent vieną žmogų, nuo kurio gali neslėpti nieko? Ar būnant kartu su tokiu žmogumi gali pamiršti taisyklę “netikėk niekuo išskyrus save”?
Kol kas, žmogau, galiu tikėtis tik dviejų [...]
