Posts Tagged as ‘šypsenos’

Balandis 6, 2009 | Pirmadienis

CLXXVII laiškas. Supavasarėjo

O ką jūs veikdavote mokykloje atėjus pavasariui, kai mergaitės jau ateidavo segėdamos sijonus? :)
Ar darydavote “Su pavasariu!!!”
pavasario įkvėpęs pro atdarą biuro langą,
thony

Liepa 23, 2008 | Trečiadienis

CLIV laiškas. Kasdienybės džiaugsmai

Reikia džiaugtis kiekviena diena. Pabudus ryte pasakyti labas rytas saulei arba lietui. Einant gatve šypsotis visam pasauliui.
Ir šiaip, gyvenimas yra gražus, nes kasdien jis duoda naujų išbandymų. Naujų pažinčių. Naujų džiaugsmų ir liūdesių. Nes tuo jis ir įdomus.
P.S. buvau pajūry. Gera ten. O taip pat turiu botus. Ir daug šypsausi. O dar, o dar ir [...]

Liepa 10, 2008 | Ketvirtadienis

CLII laiškas. Sėkmingos dienos pradžiamokslis

Sėkmingą dieną reikia planuoti iš anksto. Geriausia iš vakaro. Svarbu dieną prieš tai labai pavargti, kuo labiau – tuo geriau. Atsigulti kokią 2 valandą nakties, užsistatyti žadintuvą 5 valandai ryto. Paruošti pusryčius. Išbėgti iš namų ir važiuoti į stotį. Kadangi 5.40 žmonės jau nebemiega, tai bandyti kabėti troleibuse. Išlipus stotyje nusipirkti bilietą ir bėgti į [...]

Birželis 21, 2008 | Šeštadienis

CXLVII laiškas. 3 mm

Trys milimetrai tai toks atstumas. Kuris skiria viską ir viską jungia. Jis itin mažas, bet kartu ir pernelyg didelis. jis pamatuojamas, nors ir begalinis. Tai ypatingas atstumas.
Tai laukimo kulminacija. Tai žvaigždžių dydis danguje. Tai tas momentas, kai jau beveik esi pirmas prie finišo, ir jau tuoj… Tai ta akimirka, kai trūksta tiek nedaug, kad pasiektum [...]

Balandis 17, 2008 | Ketvirtadienis

CXXV laiškas. Reikia daugiau šypsotis

Šypsotis ryte ir vakare. Per pietus ir po jų. Po pusryčių, išgėrus arbatos. Sutikus draugą ar nepažįstamąjį. Pamačius katiną ar paukštį. Pastebėjus išsprogusį beržo lapelį. Šypsotis, kai vairuotojas praleidžia per perėją. Kai draugas sąsiuvinyje nupiešia: “:)”. Kai į einam kavos tik vieną kartą matyta mergina atsako “taip, bet tik arbatos gal geriau”. Kai mama paruošia [...]

Kovas 20, 2008 | Ketvirtadienis

CXIX laiškas. Pasimatymas su gydytojais

o viskas buvo taip:
- kuo skundžiatės?
- niekuo :))
- tai ko atėjai?
- pažymos :))

- gydytoja, o širdį turiu?
- taip

- savo kraujo grupę žinai?
- nea, bet manau, kad kokia nors populiari
- :)) antra rezus plius?
- gallll…
- bet į pažymą “gal II Rh+” nerašysim?
- nu gal ne:))

- o ar labai baisu tą kraują kai iš venos man dabar [...]

Kovas 10, 2008 | Pirmadienis

CXV laiškas. Nes graži diena…

Gėda. Gėda šiandien sėdėti namuose. Jau kaltinu save, kad miegojau iki 11 val.
Atidedam darbus ir mokslus ir einam į lauką. Šiandien graži diena.
Šiandien gyvenimas yra gražus. Kaip pasakytų Milda, negražių dienų nebūna. Bet šiandien jau jaučiasi pavasario šiluma, šviečia saulė ir norisi bėgti, šypsotis ir visaip kaip rodyti džiaugsmą.
thony

Gruodis 21, 2007 | Penktadienis

LXXIX laiškas. Greitas laikas

Niekaip nesuprantu, kodėl prieš šventes laikas pagreitėja? T.y. miegi mažiau – turi daug daugiau laiko viskam, bet laikas bėga dvigubai greičiau, tad išeina, kad jo turi daug mažiau. Reikės išsiaiškinti, kaip veikia šitoks šitoks va ir va koks fenomenas, bet vėliau, kai laikas vėl pradės eiti. Arba bėgti pavargs, ir dėl to bėgs lėčiau.
Vakar keitėmės [...]

Gruodis 10, 2007 | Pirmadienis

LXXV laiškas. Gerumo metas

Gerumo metas. Veikiausiai todėl, kad po truputį į širdį veržiasi tos šventės. Bet kodėl taip? Kodėl gerumas ir šventės praeina jau kitą dieną po tos datos?
O aš norėjau pakviesti visus pabūti angelu. Nors trumpam. Juk tiek nedaug reikia, kad nustebintum ar paragintum atsirasti šypsenai.
Padovanokit savo pieštą atviruką, įmeskite į pašto dėžutę gražius žodžius, užkiškite už [...]