CLXXXV laiškas. Gyvenimas keičia(si)

Kartais imu ir susimąstau. Apie laiką, gyvenimą, žmones, santykius, orą, jausmus, savo požiūrius, vertybes, norus, siekius… Būna kaip niekad asmeninių filosofijos seansų vakarais arba rytais :)
Bet gyvenimas iš tikrųjų keičiasi. Einant laikui, jis keičia žmones, aplinką, požiūrius. Štai ir šiandien išbraukiau dalį savo gyvenimo planų, kitus pataisiau.
Einantis laikas keičia mūsų suvokimą. Buvo tarpas, kai visiškai [...]

CLXXXI laiškas. Apie šiltus vakarus ir nejaukius rytus

Šilti dabar vakarai. Tvankūs. Mieliau veikiausiai tokiais vakarais sėdėčiau ant suoliuko miesto centre ir pūsčiau muilo burbulus šiek tiek apsvaigęs nuo vyno. Esu namie. Keistai pradėjo judėti laikas. Daug kas keisto gyvenime, bet lakas tikriausiai keisčiausias.
Atmetus reliatyvumo teorijas, jis vis vien yra paslaptingiausias ir nesuvokiamiausias matas. Štai ir dabar, esu keistai apdujęs nuo minčių ir [...]

CXVIII laiškas. Naujas gyvenimo būdas

Kągi, dar kartą pasiguosiu. Nes jau kitaip labai sunkiai man gaunasi kažkas.
Žinot ką? Man pradeda atrodyti, kad gyvenant Vilniuje kažkas darosi. Lyg koks naujas madingas gyvenimo būdas ateina į mūsų gyvenimus.
Ėjimas miegoti varvančiomis akimis beveik paryčiais, kėlimosi proceso trukmė yra ne mažesnė nei valanda, vėlavimas bent 20 minučių yra visiškai normalus reiškinys, punktualumas nebemadingas, greitas [...]

CVII laiškas. Rūkantys šiukšlina daugiau

Sociologai man gali prikaišioti, kad ši mano išvada yra nepagrįsta jokiais statistiniais-sociologiniais metodais ir ja remtis niekaip negalima, nes jis yra paimta iš dangaus ir viskas.
Sutinku, bet juk tai tėra mano pastebėjimas. Kodėl taip manau? Pažiūrėkime. Kasdien sėsdamas į viešojo transporto priemonę matau greitai rūkančius piliečius, kurie, atvažiavus reikiamai priemonei, numeta nuorūką ir lipa. Tik [...]

XCVIII laiškas. Kankinimaisi renkantis

Turiu klausimą. Ką darote, kai susiduriate su pasirinkimo problema.
Problemą sunkina keli dalykai:

moralinis jausmas, nes negali atsisakyti dabar vykdomų dalykų,
išoriniai veiksniai (ok, ok, žinau, kad kaltinti išorės veiksnius yra lengviau nei save),
labai paūgėjęs maksimalizmas (ujuj, čia dabar yra taip, kad visko visko noriu noriu – kaip niekad labai).
prioritetai yra sudėlioti, bet susidėję labai panašiai,
nėra laiko pagalvoti [...]

XCII laiškas. Pinigai

Citatos:

“…visuomeniniai žaidimai, tokie kaip: turi užsidirbti pinigų, turi…”
“Dar ne taip seniai liūdėjau dėl gerb. S. Dariaus ir S. Girėno lemties, pinigėliui su jų atvaizdu praradus bet kokią vertę. Dabar ašarą braukiu vos prisiminęs „Pelėsiais ir kerpėm apaugus aukštai…“.”
“Taigi, jie [pinigai] nei kvepia, nei jie skanūs. Nei net švarūs ar geri. Na, ką aš žinau…”

Pradžia tokia. [...]

XCI laiškas. Socialinės taisyklės

Kažkoks labai stebintis žmones pasijutau, kaip koks psichologas. Šį kartą apie žmonių žaidžiamus žaidimus.
Keista, kaip žmonės lengvai priima žaidimų taisykles. Tie visuomeniniai žaidimai, tokie kaip: turi užsidirbti pinigų, turi turėti internetą, keltis anksti ryte, atsiliepti, kai tau skambina, eiti į parduotuvę, važiuoti į Egiptą, vaidinti menegerį ar stoti į universitetą. Kitaip pažeisi žaidimo taisykles ir [...]

LXX laiškas. Ma*ima – prajuokino

Tikrai prajuokino. Pasidarė sau PR’ą paskelbdama, kad mažina kainas. Visos bobelės patikėjo ir dabar eis pirkti į Ma*imą. O kad rašo: “savo sąskaita mažinanti daugiau nei 1000 prekių kainas”. Puiku puiku. Tik kad ta sąskaita per n metų (ooo, jie veikia nuo 1992 m.?) buvimo Lietuvos rinkoje tooookia plati, kad tas mažinimas (jei jis is [...]