CXCIII laiškas. Žinau, kiek kainuoja ramybė

Ramybė kainuoja visai nedaug. Tik truputį susikaupimo, šiek tiek noro ir… jokio mobilaus telefono, kompiuterio, televizoriaus ar dar kokio nors “technikos stebuklo”.
Dar, priklausomai nuo skonio, pomėgio, įpročio ar aplinkybės – kakavos puoduką, taurę vyno, taurę karšto vyno, šokolado gabaliuką, mėtų arbatos, makaronų su “Bolonijos” padažu, geros muzikos, rudens.
Arba tiesiog, gebėjimo išgirsti tylaus tylaus naktinio šnabždėjimo [...]

CLXXXVII laiškas. Apie norus (svajones, troškimus…)

šiandien parašiau savo veido knygoje: “Norai pildosi su sąlyga, kad iš tikrųjų nori. Troškimai – jei trokšti, svajonės – kai svajoji. Visvien tikrai aha!”
Nusprendžiau praplėsti (vis dėl to, ne viskas pasakyta apie norus šiame sakinyje.
Norai (šiuo žodžiu vadinkime ir svajones, troškimus ir kitus sinonimus – tebūnie tai bendras žodis) yra užprogramuoti išsipildyti. Logika paprasta: jeigu [...]

CLXXXV laiškas. Gyvenimas keičia(si)

Kartais imu ir susimąstau. Apie laiką, gyvenimą, žmones, santykius, orą, jausmus, savo požiūrius, vertybes, norus, siekius… Būna kaip niekad asmeninių filosofijos seansų vakarais arba rytais :)
Bet gyvenimas iš tikrųjų keičiasi. Einant laikui, jis keičia žmones, aplinką, požiūrius. Štai ir šiandien išbraukiau dalį savo gyvenimo planų, kitus pataisiau.
Einantis laikas keičia mūsų suvokimą. Buvo tarpas, kai visiškai [...]

CLXXXI laiškas. Apie šiltus vakarus ir nejaukius rytus

Šilti dabar vakarai. Tvankūs. Mieliau veikiausiai tokiais vakarais sėdėčiau ant suoliuko miesto centre ir pūsčiau muilo burbulus šiek tiek apsvaigęs nuo vyno. Esu namie. Keistai pradėjo judėti laikas. Daug kas keisto gyvenime, bet lakas tikriausiai keisčiausias.
Atmetus reliatyvumo teorijas, jis vis vien yra paslaptingiausias ir nesuvokiamiausias matas. Štai ir dabar, esu keistai apdujęs nuo minčių ir [...]

CLIII laiškas. Nakties pasaka

Pasiklausyk nakties, kaip tyliai šlama medžiai. Vos girdimai kvėpuoja mieganti saulė. Lėtai ir tyliai sėlina dangumi debesys. Ar girdi kaip rytui ruošiasi gėlės? Kaip tyliai pradeda lašėli rasa nuo žolės? Ar bandei išgirsti kylančią saulę? Ar girdėjai kaip džaugiasi jos spinduliais kiekvienas milimetras žemės? Ar girdi kaip ateina rytas?

CXXVII laiškas. Koldūnai

Darėm su mama koldūnus. Dabar tai vienas smagiausių užsiėmimų kartu. O kažkada taip to nemėgau. O dabar sėdėčiau per naktis ir kočiočiau tešlą. Tik gaila šaldiklis nepajėgus.
Rytoj atsiimsiu pasą. O paskui reikės jau atlikus milijoną susikaupusių darbų pasiruošti kelionei. Nors manau, kad tai įvyks naktį prieš išvykstant, kaip ir būna visada (dviejų valandų iki lėktuvo [...]

CXXIII laiškas. Mano kelionės

Mano kelionės. Tai ne tik Bukareštas (1) (2) (3), ir ne tik Berlynas (1) (2) (3) (4).
Tai buvimas kartu. Su gerais žmonėmis.
Savaitgalį buvau Palangoje. Juokas, džiaugsmai, gerieji žmonės. Skanus maistas (praktiškai vien bulviniai patiekalai), graži jūra. Ilgos naktys ir juokingi rytai. Ir daug įvairiausių prisiminimų iš buvimo kartu…
O prieš savaitę buvau Norviliškėse. Sužinojau apie Emiliją, [...]

CXIII laiškas. Žvaigždėtas dangus

Vakar vėlų vakarą eidamas namo pažvelgiau į dangų ir sustingau: pirmą kartą per daug laiko pstebėjau žvaigždes. Žvaigždėtą dangų. Miesto vaikui žvaigždėto dangaus pamatymas yra pakankamai retas – čia daug šviesos būna ir naktį.
Ir keista – žvaigždėto dangaus pamatymas buvo tai, ko man tuo metu reikėjo. Atgaiva.
O šiandien ryte pamatęs saulę nusprendžiau apsirengti pavasariškai – [...]