CLXXXVIII laiškas. O jeigu

Sakyk,
o jeigu dingtų visas internetas? Imtų vieną dieną ir dingtų. Visas visas, lyg nebūtų niekad išrastas. Feisbukai, uanai, tviteriai ir džimeilai. Blogai, delfiai ir si-ėn-ėn’ai. Jutūbai, skaipai ir ebankai. Ebėjai ir galų galiausiai gūglai.
Prašau, sakyk,
ką veiktum tada?
Aš tikriausiai eilėraščius rašyčiau. Na, gal ir prozą dar.
thony

CLXXVIII laiškas. Tikriausiai grįžtu

Balandžio 6 – Birželio 9. 64 dienos tylos. ar 63? Nesvarbu. Kodėl grįžtu? Nes ėmiau ir pasiilgau bloginimo. Tikriausia, kai tai darai ne vienus metus ar bent jau ne vieną mėnesį atsitinka taip, kad vienaip ar kitaip norisi įrašyti savo mintis visagaliame I.
O namie svyla grikių košė. Vakarienei. Ir visas gyvenimas tuo ir įdomus, kad kiekvienas [...]

CLXXVII laiškas. Supavasarėjo

O ką jūs veikdavote mokykloje atėjus pavasariui, kai mergaitės jau ateidavo segėdamos sijonus? :)
Ar darydavote “Su pavasariu!!!”
pavasario įkvėpęs pro atdarą biuro langą,
thony

CLIV laiškas. Kasdienybės džiaugsmai

Reikia džiaugtis kiekviena diena. Pabudus ryte pasakyti labas rytas saulei arba lietui. Einant gatve šypsotis visam pasauliui.
Ir šiaip, gyvenimas yra gražus, nes kasdien jis duoda naujų išbandymų. Naujų pažinčių. Naujų džiaugsmų ir liūdesių. Nes tuo jis ir įdomus.
P.S. buvau pajūry. Gera ten. O taip pat turiu botus. Ir daug šypsausi. O dar, o dar ir [...]

CLIII laiškas. Nakties pasaka

Pasiklausyk nakties, kaip tyliai šlama medžiai. Vos girdimai kvėpuoja mieganti saulė. Lėtai ir tyliai sėlina dangumi debesys. Ar girdi kaip rytui ruošiasi gėlės? Kaip tyliai pradeda lašėli rasa nuo žolės? Ar bandei išgirsti kylančią saulę? Ar girdėjai kaip džaugiasi jos spinduliais kiekvienas milimetras žemės? Ar girdi kaip ateina rytas?

CXLVII laiškas. 3 mm

Trys milimetrai tai toks atstumas. Kuris skiria viską ir viską jungia. Jis itin mažas, bet kartu ir pernelyg didelis. jis pamatuojamas, nors ir begalinis. Tai ypatingas atstumas.
Tai laukimo kulminacija. Tai žvaigždžių dydis danguje. Tai tas momentas, kai jau beveik esi pirmas prie finišo, ir jau tuoj… Tai ta akimirka, kai trūksta tiek nedaug, kad pasiektum [...]

CXLV laiškas. Gyvenimas yra gražus

Gyvenimas yra kaip pasaka.
Tris pavasarius lauki jos.
Skaičiuoji brangias akimirkas,
kaupdamas jas pageltusiuose lapuose.
Gyvenimas yra kaip filmas.
Sustojęs kadras, kai jis žiūri į jos akis
ir galvoja kaip jai ištarti tai,
ką ji ir taip žino.
Gyvenimas yra kaip juokas.
Skardus, grynas. Nuoširdus.
Kaip jos juokas, kuris praskaidrina dieną.
Kaip ašara skaidrus juokas.
Gyvenimas yra kaip upė.
Tėkmė greitėja ir lėtėja.
O augalai aplinkui, tyliai pritardami jos
čiurlenimui [...]

CXLIII laiškas. Muilo burbulai

Stoviu balkone. Saulė spigina į akis. Pučiu muilo burbulus. Jie skrenda. Ramu.
Vasara atėjo.
Valgau daug ledų. Klausausi Groove Armada, Fools Garden, Happyendless ir MBWTEYP.
Šilta taip.
Gyvenimas yra gražus.
Pakylėtai prieš rytdienos egzaminą,
thony

XCIX laiškas. Pavasaris?

Naktį sninga, ryte dargana, pietums saulė, popietei pavasaris, vakarop gaiva ir šaltukas, naktį sninga.
Toks keistas jausmas (kažkaip viską, ko negaliu apibūdinti vadinu “keistas” arba “kažkoks toks…”), beveik kaip pavasarį. Lyg lauki kažko, bet nesulauki. Lyg jau ir vyksta viskas čia ir dabar, bet jautiesi tik stoviniuojantis šalia.
Lyg dar norėtum pažaisti sniego karą, ar sulipdyti senį [...]

LXXIX laiškas. Greitas laikas

Niekaip nesuprantu, kodėl prieš šventes laikas pagreitėja? T.y. miegi mažiau – turi daug daugiau laiko viskam, bet laikas bėga dvigubai greičiau, tad išeina, kad jo turi daug mažiau. Reikės išsiaiškinti, kaip veikia šitoks šitoks va ir va koks fenomenas, bet vėliau, kai laikas vėl pradės eiti. Arba bėgti pavargs, ir dėl to bėgs lėčiau.
Vakar keitėmės [...]