Sportas sveikata. Nuo šiandien eilinį kartą pradėjau sportuoti. Tai veikiausiai kaip ir su metimu rūkyti: tai pats paprasčiausias dalykas - statistiškai kiekvienas rūkorius meta rūkyti bent 6 kartus.

Panašiai ir su sportu. Iš pradžių tai darai entuziastingai (pastarąjį kartą net keldavausi 6 ryto dėl to), bet viskas ir pasibaigia tuo 1 mėnesio abonementu. Buvau pradėjęs sportuoti 3 kartus (mokyklos laikais vasarą - 3 mėnesiai, antro kurso pradžioje 3 savaitės, šią vasarą 3 savaitės). Vėl pradedu. Monopolininkas sportaklubių Lietuvoje yra “imp**s”, tad visi kartai, įskaitant šį sportuoju jame. Pirmi du buvo fabijoniškių ‘filiale’, trečiasis kareivių, šis - ozo.

Ir štai jums prašom - paragauji kokybės ir nebenori prasčiau. Šiandien buvau pirmą kartą ozo ‘filiale’ ir man labai labai nepatiko - mažai erdvės ypač baseine ir persirengimo kambaryje, treniruokliai tokie gan panaudoti (laikas, laikas…) ir išklerę. Kaina skiriasi 55 Lt (arba apie 20%), kokybės santykis skiriasi maždaug 40% (subjektyvia nuomone). Kągi - primokėsiu ir sportuosiu kokybiškai (na, aišku ir buožiškai:) )

thony

Kiekvienas turime priklausomybių. Tai tokie dalykai, kurie prieš mūsų norus ar valią mus valdo. Vieni negali nerūkyti, kiti nevartoti alkoholio. Dar kiti (įskaitant ir mane) negali gyventi be šokolado ar elektroninio pašto… Be muzikos, mobiliojo telefono, darbo, ledų, automobilio… Galima tęsti be galo?

Aš atradau dar vieną “valdytoją” - miegą. Nebegaliu atsikelti. Kas man davė per galvą? Į galvą? Jeigu noriu “dar pamiegoti” nieko negaliu su savimi padaryti - imu ir “dar pamiegu”. Jeigu noriu “jau miegoti” tai kur ir kokioj pozicijoje bebūčiau galiu “jau miegoti”. Nors ir miegu visai normaliai. Tai jau - nebekontroliuojama.

Gal turit patarimų?

thony

Ar ne tam mes gyvename, kad vieną akimirką galėtume pasukti savo gyvenimą 180 laipsnių kampu?

Ar tyla yra išmintinga? Paklausyk senolio. Ne žodžių, pauzių tarp jų.

Ar tyla irgi garsas? Dar ir kaip, paklausyk kaip zvimbia ausyse visiškoje tyloje.

Ar tyla yra iškalbinga? Tyloje kalbame, garsuose tylime. (Nežinau)

Kada tyla pasako daugiau nei garsai?

***

160 laiškas. Įdomu, kiek vertės sukuriu rašydamas? Ar mano laiškai pasiekia skaitytoją?

Vis retesni įrašai nereiškia, kad neturiu apie ką rašyti. Jie reiškia, kad nenoriu rašyti apie bet ką. Neretą laišką ištrinu nepaskelbęs. Tiesiog, negalima jo skelbti.

***

Tik tada, kai jauti. Tyla ir garsas, lietimas ir emocijos - viskas yra jausmų valdžioje. Viskas. Tik protas kartais. Dažnai.

thony

(Apie mėnulį ir moteris) “Panašu, kad mėnulio fazių poveikis moters organizmui kartu ir emocijoms daro itin sunkiai suvokiamą, vyrų tarpe pastebimą poveikį … perdėta emociškai nestabiliai keista būsena ir t.t. … [nors] tiesą sakant iš vargingos mano patirties galiu konstatuoti tik tą faktą, kad vienareikšmiško atsakymo į amziną vyrus ir netgi kai kurias moteris kankinantį klausimą “ko nori moterys?” deja nėra, todėl kad kiekviena moteris, kaip žinia, be to kaip ir kiekvienas vyras ar vaikas (moterų, vyrų ir vaikų kirpykla / drabužių parduotuvė…) yra individualus asmuo su savitu pasaulio suvokimu bei savitais troškimais”

***

(Apie gyvenimo pirkimą-pardavimą) “… Šiaip klausiu, rinka tyrinėju, galvoju gal verslą įkurti - “gyvenimo parduotuvė”. Tik galvoju internetinį geriau daryti verslą ar gyvą? … “LifeDeal. It’s all live, because it’s life” … Darysiu gyvai.”

***

Thony

Prologas:
- Brrr, kaip šalta, - tarė jis.
- Labai… - pritarė tauta.

Štai taip, vakar su mama nulėkėm į kiną. Ne bet kokį, o Tarkovskio Andrėjų Rubliovą. Filme žavi daug kas: tai, kad jis filmuotas 1962 - 1966 m., buvo uždraustas sovietų, 1969 metais Kanuose laimėjo žiuri prizą (manoma, kad jeigu filmas būtų vertinamas konkurso tvarka - laimėtų ne vieną Kanų auksą), na o leistas rodyti Lietuvoje ir kitose Tarybų respublikose tik 1972 metais, kai jį jau pamatė ir garsiai aptarė beveik visos tuometinės vakarų Europos valstybės.

Žavi ne tik istorija, žavi estetika, filmo kokybė. Aktoriai. Jausmai, kurie dabar jau nebe taip išreiškiami pasitelkiant juodai baltus paveikslėlius. Filmas laiko įtampoje, ir tik išėjęs po šio 3 valandų reginio supranti - tai genialus darbas. Tai - vienas iš tų klasikinių filmų, kuriuos privalai pamatyti. Ir ne vieną kartą.

Galiausiai sužavėjo bilieto kaina - 4 Lt, bei pati “Ozo” kino salytė - maža ir jauki. Joje dirba atsidavęs žmogus, kuris padalina makulatūros, ir duoda 3 saldainius prieš filmą.

Eisiu greitu laiku į kokį nors dar filmą Oze. O taip pat Skalvijoj dabar rodo visą Tarkovskio retrospektyvą, todėl noriu dar nueiti į Ivano vaikystę, Stalkerį bei Soliarį.

Epilogas:
- Kiek daug visko, ką noriu padaryti, - tarė jis.
- Bet visko vienas nepadarysi, - pakartoja šį kartą jau tvirtas vidinis balsas.
- Bet bandyti galima, - ginčijasi jis vėl ir vėl (nusišypso).

thony

Šiandien man paskambino ir pranešė puikią žinią - po savaitės einu susitikti (susipažinti) su savo naujuoju draugu - mažuoju broliu, dešimtmečiu Gyčiu.

Kaip kai kas jau žino, dalyvauju programoje Big brothers big sisters ir esu diplomuotas programos savanoris

Na o dabar prasidės mūsų metų draugystė - minimum dvi valandos bendravimo per savaitę. Jaučiu, kad visko bus - ir džiaugsmų ir pykčių, bet draugystė tam ir skirta, kad būtume kartu.

Papasakosiu apie tai, kaip man sekėsi kitą savaitę.

Pakylėtai,

thony

Taip ir skrenda dienos apmąstymuose ir analizavimuose. Tiksliau - taip ir skrido.

Užteks savęs gailėtis. Pamokas įsirašiau į pamokų knygą, klaidas pažymėjau raudonai - išgyvenau. Kaltės jausmo dar liko, tačiau sveikai viską įvertinau.

Jaučiuosi paaugęs. Kokius 2 cm. Patirtys, bendravimas, gabumai. Daug kas sustojo į savo vietas pasaulio suvokime. Daug kas dar plaukioja, bet taip ir turi būti.

Mokomės tik iš savo klaidų. Kuo jos didesnės beigi skaudesnės - tuo daugiau ir giliau išmokstama. Pastarasis gyvenimo periodas buvo bene su skausmingiausiomis ir didžiausiomis klaidomis, smūgiais žemiau juostos ir kitais džiūgesiais. Praėjo, einam toliau!

paaugęs, kitoks,

thony

Daugiau nei mėnesio tyla. Pvieniai užklystantys blogo lankytojai. Taip išėjo. Nesiteisinu, nes nežinau, ar buvo verta. Klaidų nedarau, iš jų stengiuosi mokytis.

Be2gether buvo mano darbas iki šiol. Šiek tiek liks ir dabar. Vėliau veikiausiai ne.

Laiko trūkumas, kas yra sąlyginis dydis priklausantis nuo subjektyvių priežasčių ir požiūrio, bei nesugebėjimas galvoti kitomis linkmėmis.

Džiaugsmai, stresas, nemiegas, bendravimas, daug žmonių, daug blogio, naujos (teigiamos ir neigiamos) patirtys ir vis nauji požiūriai į žmones, ir vis naujos pamokos apie žmones, jų santykius ir gyvenimo suvokimą.

Klaidos, pamokos, alkoholis, pažintys, skubėjimas, bendravimas, mokymasis, norai, realybė, sprendimai, džiuaugsmai, ašaros, gamta, saulė, lietus, muzika, rokas, ledai, paella, rytai, pirda, emocijos, miegas.

Ar buvo verta? Prieš dvui savaites būčiau atsakęs - ne. Dabar jau pradedu linkti į taip pusę. Toks gyvenimas.

kitą kartą rišliau,

thony

Reikia džiaugtis kiekviena diena. Pabudus ryte pasakyti labas rytas saulei arba lietui. Einant gatve šypsotis visam pasauliui.

Ir šiaip, gyvenimas yra gražus, nes kasdien jis duoda naujų išbandymų. Naujų pažinčių. Naujų džiaugsmų ir liūdesių. Nes tuo jis ir įdomus.

P.S. buvau pajūry. Gera ten. O taip pat turiu botus. Ir daug šypsausi. O dar, o dar ir kiti džiaugsmai kankina. Šiaip, nes dabar eisiu valgyti ledų.

thony