O būna užpuola pokyčio jausmas. Tas jauduliukas krūtinėje, tas begalinis tikėjimas, kad viskas išsispręs, bus gerai.
Tampi be galo kruopštus, planuotas. Skaičiuoji kiekvieną parą, minutę. Dėlioji laiką, kad išgautum maksimumą naudos.
Darai sprendimus ir veiksmus, manydamas, kad ateityje tai pravers. Apdairiai apgalvoji, ką kada sakysi ir ar verta daryti vieną ar kitą veiksmą.
Turi planų pakeisti Savo pasaulį, kurti jį. Girdi ir jauti viską aplinkui ir daug galvoji. Jausmai atsijungia, tampi tiesiog priklausomas nuo to, kaip informacijos srautą išanalizuos smegenys.
Esi pasiruošęs padaryti begalę darbų ir juos darai susidėliojęs pagal prioritetą. Turi noro keistis, keisti. Ieškai būdų tobulėti, augti. Padarai sprendimą, dėl to, kaip tai darysi ir randi tam priežastis.
Ir pradžiai ieškai pokyčio ne tam, ką darai. Ieškai pokyčio tame, ką darai.
Žadu praplėsti mintį, bet reikia Tavo pagalbos. Kada ir kaip Tu supranti, kad laikas pokyčiams?
thony
4 Komentarai
Rugsėjis 28, 2009 | Pirmadienis at 9:26
Kai ilgą laiką viskas darosi labai sunkiai. Gyventi neturi būti sunku. Tada suprantu, kad kažką darau ne taip.
Rugsėjis 29, 2009 | Antradienis at 22:17
planuodami, skaičiuodami, dėliodami; racionaliai mąstydami, o jausmus atjungdami, vieną rytą galime nubusti tušti ir pasimetę. Tam jauduliukui (kurį minėjote pradžioje) negalima leisti nurimti, nes tik jis suteikia prasmę kiekvienam žingsniui..
Spalis 11, 2009 | Sekmadienis at 20:08
ieškojimas – vienas nuostabiausių dalykų gyvenime.
Tarsi kompiuteriniame žaidime ieškotum rakto į kitą kambarį. :)
Spalis 11, 2009 | Sekmadienis at 22:28
Lina, iš tiesų tada labai aiškiai galima pajusti, kad laikas keisti(s)
intimement, Tavo tiesa, jauduliuką reikia išlaikyti – šis, manasis, nepraeinantis jau tikrai pakankamai ilgai, kažkaip pozityviai nuteikia, ir – tfu tfu tfu – tikiuosi dar lydės mane :)
juliau, arba vis lauktum kokio atviruko pašto dėžutėje… et! :)