Ir nebegalima liūdėti…
Reikalai bando taisytis. Trumpi mano įrašai. Nerišlūs. Skubūs ir, toks jausmas, kad tik noriu priminti apie savo egzistavimą. Deja, taip išeina. Arba pritrūksta žodžių, ir nerišliai bandau viską surašyti. Arba kitaip neišeina. Tiesiog.
O jau kaštanai žydi. Tad pasikartojau, ar moku eilėraštį. Taip. Tai tikriausiai pats gražiausias eilėraštis. Arba vienas iš gražiausių.
O drugeliai vis kutena. Ir elgiuosi, kaip koks pirmokėlis. Bet kažkaip gera. Žiūriu, ar tik ne pranašystės pildosi. Nors gal ir ne jos. Tiesiog perskaičiau vieną iš savo eilėraščių. Tiesiog.
Ir daug kas mano akimis dabar vyksta tiesiog. Nes taip yra. Nes taip reikia. Nes taip vyko. Nes taip turėtų vykti. Nes taip jaučiuosi. Tiesiog.
pavasariškai,
thony
4 Comments
May 12, 2008 | Monday at 15:09
Kaštonai išties ypatingi … ypač kai žydi … Nes kol žydi kaštonai reikia įsimylėti … Berods pavyko ?
May 12, 2008 | Monday at 15:52
ex, ir man kashtonai yra kazhkas nerealaus…niekad negaliu ramiai praeit, nenusiskynus zhiedu (ar kajp ten juos pawadint..). wa ir 5dieni prie prezidenturos strikinejau kaip 13mete, kad tik pasiekt ir nusiskint..
May 13, 2008 | Tuesday at 23:22
o pries Egio langa zydi dieviskai grazus kastonas..
May 14, 2008 | Wednesday at 16:09
milda, beveik beveik :))
wile, smagu gi, smaguuuuu! gražus metas :))
gliu, ech….
ir siaip, velniai rautų, pavasaris!
Leave a Reply