Kutena.
Noriu ją pamatyt. Noriu būti šalia.
Tik taip blogai iš visų pusių jaučiuosi. Negaliu. Aš sugebėsiu. Aš atsiprašau.
Visų atsiprašau. Duokite man vieną minutę susiprasti. Aš tuoj.
thony
Gegužė 10, 2008 | Šeštadienis...10:58
CXXXVI laiškas. Lyg drugeliai
Jump to Comments
4 Komentarai
Gegužė 10, 2008 | Šeštadienis at 14:28
Neatsiprasinek. Tokį kutenimą tiesiog verta justi.
Gegužė 10, 2008 | Šeštadienis at 20:45
ne kutenimo atsiprašau. o dėl kitų priežasčių. Tiesiog kartais būna taip blogai, taip blogai ir nepraeina. O todėl net nenorėdamas pradedi skaudint žmones. Tada labai skauda pačiam. Ir toks užburtas ratas, iš kurio šiandien bandau ištrūkt.
Gegužė 10, 2008 | Šeštadienis at 22:47
Vadinasi, reikia po mažytį postūmį – ir iš tavęs, ir iš tų žmonių, kuriuos skaudini. Tada ratas pajuda. Kad ir kokios stiprios būtų pastangos iš vienos pusės, joms būtinai reikia atsako.
Gegužė 10, 2008 | Šeštadienis at 23:20
taip, stengiuosi visaip kaip. for sure, labai svarbu yra kalbėtis.