Kai užgriūna sunkumai visada su jais kovoju, kad galėčiau šypsotis. Žiūrint į sunkumus iš teigiamo reiškinio pusės – jie labai geras dalykas, kadangi jų pagalba mes įvertiname džiaugsmą ir kitus “lengvumus”, kurie mums paprastai yra malonūs.
Tačiau yra ir kita sunkumų pusė. Kai kurių iš jų neišsprendžiamumas (tiek laikinas, tiek amžinas). Tarkim galim gi bijoti širšių ir esant kur nors pievoje ir valgant sultingą kriaušę mums iškils sunkumas, ir kol mes jų bijosime, tol sunkumas kils.
Taigi, tai, ko tu nevaldai, valdo tave.
Bet susidūriau su vienu sunkiai išsprendžiamu šeimynišku sunkumu. Jis po truputį ryškėjo ilgą laiką, o dabar iš viso yra visas paviršiuje. Bėda ta, kad šioje situacijoje lyg ir esu pusiau stebėtojas, t.y. turėčiau toks būti, jei tai nebūtų mano šeimoje. Ar įmanoma užgesinti dvi ugnis, kurios žiebiasi artėdamos viena prie kitos? Vat tokia mano dilema.
O šiaip gyvenu gerai.
Thony
4 Komentarai
Balandis 20, 2008 | Sekmadienis at 21:03
viskas imanoma, bet… nepakeisi.. cia mano nuomone. nebent nori surizikuoti ir sukelti dideli “zemes drebejima”. preimones paprastos.. iseik is namu, pskelbk apie vestuves arba kad tapsi teciu… ir pan…:) tai privers visus susikoncentruoti i tave… sunku bus atlikyti …bet.. rizikuosi?
p.s. neapgaudinek saves… nevaldom mes nieko… valdo mus.. VISADA
Balandis 20, 2008 | Sekmadienis at 22:33
malina, džiaugiuosi, kad tapai mano blogo skaitytoju :)) gal net ir ištikimu. ačiū ;))
o dėl sunkumo, tai kol kas žemės drebėjimo nenoriu arba negaliu – tai veikiausiai labiau tinkamas terminas. Viskas atrodo pernelyg komplikuotai, nors daug kas yra tiesiog in my mind (kaip ir kiti sunkumai). Tvarkausi, kaip sakoma gyvenimiški gelbėtojų-ugniagesių kursai :))
O dėl valdymo tai čia nesutinku. Jei tu valdai, tai tavęs atgal nevaldo (tas, kurį (arba tai, ką) tu valdai). Nebent tik tu manai, kad valdai, o iš tikrųjų tave valdo :)) kol kas tokia mano filosofija ;))
Balandis 21, 2008 | Pirmadienis at 14:12
O aš bijau širšių… Labai . Tikrai. Bet kai pamatau jas, tai užsimerkiu ir nejudu :) o jei valgau kriaušę, tai gabalėlį numetu jei kur nors, kad pasidžiaugtų, jei jau nori taip.
Šiaip tai tikiu, kad nėra padėties be išeities.
Ne visada reikia dvi ugnis, kurios artėja viena prie kitos užgesinti. Kartais pakanka jas tinkamai pakreipti ir jų trajektorija jau pasikeis.
Balandis 22, 2008 | Antradienis at 20:43
nutgi nutgi… gerai kad kolkas nori gyvenima valdyti… :) grizim prie sios temos po kokiu 8 meteliu :D
p.s. stengiusoi… netik skaityti bet ir dalyvauti… juk urelius aigiau tai bloguos ir dalyvauju..