Šypsotis ryte ir vakare. Per pietus ir po jų. Po pusryčių, išgėrus arbatos. Sutikus draugą ar nepažįstamąjį. Pamačius katiną ar paukštį. Pastebėjus išsprogusį beržo lapelį. Šypsotis, kai vairuotojas praleidžia per perėją. Kai draugas sąsiuvinyje nupiešia: “:)”. Kai į einam kavos tik vieną kartą matyta mergina atsako “taip, bet tik arbatos gal geriau”. Kai mama paruošia skanią vakarienę. Kai pabundi minutė prieš žadintuvą. Kai susitvarkai kompiuteryje folderius. Netgi kai lyja ir šlapia. Netgi kai labai labai labai liūdna. Visvien šypsotis. Taps šiek tiek geriau. Tada vėl nusišypsoti.
besišypsantis ir taip raginantis kitus šypsotis,
thony
8 Komentarai
Balandis 17, 2008 | Ketvirtadienis at 21:09
aš tai visada linkteliu galva, kai praleidžia per perėja :)
Balandis 17, 2008 | Ketvirtadienis at 21:21
aš irgi, ir dar kokius tris kartus pagreitinu žingsnį :))
Balandis 17, 2008 | Ketvirtadienis at 21:43
jojo, aš tai beveik bėgom tada :)
Balandis 17, 2008 | Ketvirtadienis at 22:07
Taip, taip :) Šypsotis visada reikia. Ir labai smagu žinot, kad yra žmogutis, kuris tikrai beveik visada šypsosi. Turbūt net miegodamas, ania? :D
Balandis 17, 2008 | Ketvirtadienis at 22:29
Kashtonka, nežinau. Kai miegu tai nematau gi savęs. O niekas dar nepasakojo. Bet sako, kad kartais kalbu per miegus, galėsi gal kada gyvenime paklaust :))
Balandis 17, 2008 | Ketvirtadienis at 23:16
:)
Balandis 18, 2008 | Penktadienis at 13:15
man patinka netgi sau šypsotis :]
“šypsokis netgi tada, kai tau liūdna – niekada negali žinoti, kas įsimylės tavo šypseną ” :]
Balandis 18, 2008 | Penktadienis at 14:29
taip, milda, taip :))