CXXIX laiškas. Friendly Ljubljana #2

Trumpai drūtai. Liublijana man paliko labai draugiško miesto įspūdį. Jau pirmą rytą išėjęs link pilies mačiau besišypsančius žmones, užklausęs iš karto gavau atsakymą. Ne taip kaip Čekijoje, kai reikėjo ieškoti stotelės ir tik penktas žmogus kurio užklausiau suprato angliškai. Ir čia, deja ne tame bėda, kad jie nemoka angliškai (o aš čia, dievaitis, noriu, kad [...]

CXXVIII laiškas. Ljubljana via Prague #1

Daug nepasakosiu ir nerašysiu. Ne taip, kaip per praeitas keliones.
Viskas prasidejo nuo pusryčių-pietų. Kadangi iš vakaro nesusikroviau daiktų, tai turėjau padaryti labai staiga ir greitai, bet man pavyko, nors ir neužtruko labai ilgai bet nebedaug buvo likę, kad tai vyktų ekstremaliai (2 valandų iki lėktuvo technika).
Czech Airlines. Kadangi jau atidarė naująjį korpusą visiškai, tai visi [...]

CXXVII laiškas. Koldūnai

Darėm su mama koldūnus. Dabar tai vienas smagiausių užsiėmimų kartu. O kažkada taip to nemėgau. O dabar sėdėčiau per naktis ir kočiočiau tešlą. Tik gaila šaldiklis nepajėgus.
Rytoj atsiimsiu pasą. O paskui reikės jau atlikus milijoną susikaupusių darbų pasiruošti kelionei. Nors manau, kad tai įvyks naktį prieš išvykstant, kaip ir būna visada (dviejų valandų iki lėktuvo [...]

CXXVI laiškas. Sunkumai

Kai užgriūna sunkumai visada su jais kovoju, kad galėčiau šypsotis. Žiūrint į sunkumus iš teigiamo reiškinio pusės - jie labai geras dalykas, kadangi jų pagalba mes įvertiname džiaugsmą ir kitus “lengvumus”, kurie mums paprastai yra malonūs.
Tačiau yra ir kita sunkumų pusė. Kai kurių iš jų neišsprendžiamumas (tiek laikinas, tiek amžinas). Tarkim galim gi bijoti širšių [...]

CXXV laiškas. Reikia daugiau šypsotis

Šypsotis ryte ir vakare. Per pietus ir po jų. Po pusryčių, išgėrus arbatos. Sutikus draugą ar nepažįstamąjį. Pamačius katiną ar paukštį. Pastebėjus išsprogusį beržo lapelį. Šypsotis, kai vairuotojas praleidžia per perėją. Kai draugas sąsiuvinyje nupiešia: “:)”. Kai į einam kavos tik vieną kartą matyta mergina atsako “taip, bet tik arbatos gal geriau”. Kai mama paruošia [...]

CXXIV laiškas. Nūdienos

Pirmoji geroji žinia: išsimiegojau! Bent kaip žmogus jaučiuosi, nors jau beveik buvau įpratęs nemiegoti (o kam?), bet kai įšsimiegojau - persigalvojau.
Antroji žinia: skrisiu į Liublijaną. Reikės pasidomėti šalimi. Taip pat turėsiu 5 valandas tarp skrydžių Prahoje. Ja irgi reikės pasidomėti.
Namie darėmės tvarką. Dabar švaru.
Išverčiau dainos tekstą. Pasijutau taikantis autorių teisių žinias. Smagu
Nusikirpau. Nusprendžiau [...]

CXXIII laiškas. Mano kelionės

Mano kelionės. Tai ne tik Bukareštas (1) (2) (3), ir ne tik Berlynas (1) (2) (3) (4).
Tai buvimas kartu. Su gerais žmonėmis.
Savaitgalį buvau Palangoje. Juokas, džiaugsmai, gerieji žmonės. Skanus maistas (praktiškai vien bulviniai patiekalai), graži jūra. Ilgos naktys ir juokingi rytai. Ir daug įvairiausių prisiminimų iš buvimo kartu…
O prieš savaitę buvau Norviliškėse. Sužinojau apie Emiliją, [...]

CXXII laiškas. Gražus oras

Kas darosi Thony gyvenime?
Kaip ir užvežė mane. Darau labai daug dabar ir niekaip nesuprantu, kaip visus metus prieš tai (kai buvau dar pirmakursis) nieko neveikiau? Gal todėl taip blogai jaučiausi iki kol nepradėjau dirbti?
O dabar turiu net du darbus. Ir kardinaliai savo pobūdžiu skirtingus. Vienas politinis-techninis-strateginis, kitas meninis-koordinacinis-kūrybinis.
O dar turėsiu ateity mažąjį brolį, nes įsirašiau [...]

CXXI laiškas. Kur aš?

Aš vis dar čia.  Tiesiog gražus oras. Tiesiog gyvenimas paspartėjo ir atėjo pavasaris.
Tiesiog važiuosiu į pajūrį.
thony