Šimtas. Po devynių mėnesių. Nei daug nei mažai. Tiesiog – stengiausi palikti truputį savęs čia. Nebūtinai, kad skaitytum tu. Tiesiog, palikti.
Šimtasis laiškas. Per devynis mėnesius nuo to laiko, kol aš čia.
Simboliška. Mano prote ir dar kažkur manyje darosi kažkokie nesuprantami pokyčiai. Lyg bandymas pakeisti gyvenimą. Nuotaikų kaita. Juokiuosi iš gyvenimo. Paskui jis juokiasi iš manęs. Nieko. Juokiasi tas, kas juokiasi paskutinis.
Savęs daugiau skirsiu veiklai, nei mokslams. Tikriausiai. Nes mokslai darosi visai neįdomūs (nors ir naudingi). Kaip ir su maistu/gėrimais – kas neskanu visada sveika. Dar vienas gyvenimo paradoksas.
O šią džiaugsmingą akimirką noriu pasakyti ačiū tau, mano laiškų skaitytojau!
thony
