Citatos:
- “…visuomeniniai žaidimai, tokie kaip: turi užsidirbti pinigų, turi…”
- “Dar ne taip seniai liūdėjau dėl gerb. S. Dariaus ir S. Girėno lemties, pinigėliui su jų atvaizdu praradus bet kokią vertę. Dabar ašarą braukiu vos prisiminęs „Pelėsiais ir kerpėm apaugus aukštai…“.”
- “Taigi, jie [pinigai] nei kvepia, nei jie skanūs. Nei net švarūs ar geri. Na, ką aš žinau…”
Pradžia tokia. Įkvėptas (jei taip galima pavadinti) vienotokio, nusprendžiau ir aš pasibėdavoti. Kainos kyla. Atlyginimai kyla lėčiau. Kažkada turėjo ateiti toks metas, ekonominiai ir psichologiniai dėsniai viską lemia šiuo metu.
Apie būsto kainų kilimą kalbėjomės su ekonomikos dėstytoju. Išėjo išvada tokia, kad Lietuvoje žmonės yra labai priklausomi nuo lūkesčių (prisiminkim cukraus maniją prieš įstojant į ES) ir menkai ekonomiškai apsišvietę (tai, beje, mini ir Kiyosakis). Žmonės, kas keisčiausia, pradeda pirkti butus, kai tik pasirodo žinelės žiniasklaidoje, kad kainos kils. Padidėja būsto paklausa, pasiūla išlieka nepakitusi. Ekonominis dėsnis šiuo atveju sako: “ok, keliam kainą!” Ir štai - kainos iš tikrųjų kyla! Kada sprogs kainų kilimo “burbulas”? Tikriausiai niekada, arba tuo metu, kai bus krizė.
Toliau bėdavojamės: pernai turėjau žymiai mažiau pajamų (jeigu sakau žymiai, tai skaičius skiriasi daug daugiau nei 2 kartus). Aišku, jų turėjau, pramogavau, valgiau etc. Balansas mėnesio pabaigoje (prieš naują pajamų gavimą) būdavo nulinis arba artimas jam. Šiuo metu, kad ir turiu daugiau pajamų, balansas labai daug nesiskiria nei koks buvo prieš metus. Tiesiog daugiau sau leidžiu. Didesnį skanumą, brangesnę pramogą, nereikalingą, bet norimą daiktą. Taip pat ir su Mac’u (kol kas man jo nereikia, bet labai noriu), bet čia laikausi.
Išvada? Esame patys kalti dėl savo finansinės padėties. Tai parodė didelė ir brangi rinka, kaip nekilnojamasis turtas, taip sakė Kiyosakis, taip sakau ir iš savo, dar skurdžios, patirties.
Ką daryt? (kąąąą daryyyyyt…) Yra keli galimi būdai. Išmokti elgtis su pinigais, stebėti rinką, išmokti taupyti ir save kontroliuoti. Tai darysiu (kol kas buvau metęs šį užsiėmimą) išlaidų planavimo ir “sekimo” metodu: planuoji galimų išleisti pinigų kiekį ir užsižymi, kaip juos leidi. Padeda atverti akis.
BET! Bet prisiminkime kad esame žmonės. Kad aplink mus irgi žmonės, kurie gali padėti, patarti, palaikyti ir grąžinti šypseną. Ieškokite savo gerųjų žmonių, ir vien juos pamatyti bus brangiau nei gali įsivaizduoti…
Kaip koks analitikas finansinis pavariau čia :))
thony
Leave a Reply