Nusprendžiau du dalykus savo gyvenime.
1) nemanau, kad būsiu geriausias savo pasiriktos specialybės, kurią studijuoju, specialistas;
2) nemanau, kad bakalauras, kurį gausiu mano gyvenime reikš “tą pradžią” (čia dar: arba magistras), kuri jau padarys mane “labai labai (sveiku, laimingu, gražiu, turtingu..)”
3) kam pergyventi dėl tokių menkniekių? Juk gyvenime yra daug žmonių pasiekusių to, ko norėjo ir jiems jų (ne)mokslas nei padėjo nei pakenkė.
pernai labai pergyvenau dėl mokslų. tiksliau kažkaip buvo neramu. mūsų visuomenėje priimta, kad be diplomo (diplomas = ~ 8 popieriaus lapai) esi niekas. Bullshit. Be diplomo esu vis dar žmogus.
todėl dabar mokausi tiek, kiek man patinka mokytis. ir nereikia savęs versti ir apgaudinėti: reikia tą, man “įdomu” tas. yes, yes, kartais perlipu per save, nes teigiamo įvertinimo tai reikia…
“gal imam vieną dieną ir visi draugiškai metam tuos mokslus?” (Eglė)
gal… pagalvojau aš :))
thony
5 Comments
December 10, 2007 | Monday at 16:47
Kontrargumentai:
1. Sunku būti geriausiu, kalbant apie bet kurią sritį, bet ar ne tam mes čia esame, kad to siektume? Net ir žinodami, kad pasiekti neįmanoma, dėdami pastangas tampame tobulesni.
2. Prasmes ir reikšmes kuriame mes patys. Laimingu netapsi “dėl kažko”. Bet kuo čia dėti mokslai?
3. Ar tam, kad mokytumeisi, reikia “pergyventi”? Paversk mokymąsi malonumu, domėkis, dėk pastangas, ir “kaifuok” nuo to, ką darai. O tada savaime ateis ir teigiami įvertinimai, ir kiti atlygiai.
December 10, 2007 | Monday at 19:21
100% pritariu tavo kontrargumentams. Jie yra visiškai teisingi. Gal tik šįkart nepavyko tinkamai išsireikšti. Galiu ir mokytis ir tobulėti kitose srityse. Mokslas gali ir nebūti prioritetu, o gyvenime galime daug pasiekti ir be formalaus diplomo. Aišku, tam labai priešinasi visuomenės nusistovėjusios normos, apie vieną iš kurių ir parašiau. Ačiū už tavo mintis, PinkCity!
December 10, 2007 | Monday at 22:29
na, man studijavimas to, kas tau neįdomu ir kas tavo norais neturėtų būti susiję su tavo būsimuoju darbu, atrodo vien tiek laiko švaistymas … jau geriau nieko nestudijuot. Aišku, man labai smagu taip kalbėt, kol universitetai tik mano svajonėse su visom savo siūlomom specialybėm …
December 10, 2007 | Monday at 23:02
Mildut, gal ne visai idomi, bet gyvenimuo labai naudinga. Studijavimas iš išskaičiavimo? Galbūt (labiau taip, nei ne)… :))
December 11, 2007 | Tuesday at 9:48
oo, kaip aš puikiai suprantu tai, ką dabar jauti (bent jau tariuos suprantanti), nes pačią jau ketvirtus metus apninka noras mesti studijas, kurios man visai ne į temą atrodo. Bet vis dar tempiu. Kaip keista, ar ne? Bandau įtikint save, kad čia viskas dėl principo, ir vis dėlto, kažkur giliai kirba žinojimas, kad diplomo visgi reik..
Leave a Reply